Aukščiausios klasės restorane – prabangiai pigi pirmoji naujų metų vakarienė

 

Sausio 1-ąją dieną didelė dalis Vilniaus centre bei Senamiestyje įsikūrusių viešojo maitinimo įstaigų durų nutarė neatverti. Vėliau nei įprasta nubudusiems ir tik popiet iš namų išsikrapščiusiems miestiečiams  teko gerokai pasukti galvą, kur pavalgius. Beje, o nutarusiųjų pakvėpuoti žvarbesniu pirmosios naujųjų metų dienos oru buvo daugiau, nei būtų galima įsivaizduoti – pagrindinėmis centro gatvėmis plūdo masės figūrų.  Taigi, apie puodelį karštos arbatos ar užkandį svajojusiems alkaniesiems reikėjo pamąstyti, kur ir kaip išpildžius tokius troškimus.

Situacija tapo keblesnė todėl, kad veikė tik dalis viešojo maitinimo įstaigų, kuriose dėl žmonių kiekio nuolatos buvo sausakimša. Užėjus į atidarytąsias bei pasiteiravus, ar nenusimato greitu metu atsilaisvinsiančio staliuko, neretai tekdavo išgirsti apgailestavimą, jog, deja, ne, ir maloniai siūlyta stoti eilėn su kitais laukiančiaisiais. Tačiau toks pasirinkimas galėjo būti priimtinas tik kantriausiems. Norėdavusieji kuo greičiau jaukiai įsitaisyti rinkosi nesibaigiančias keliones iš vienos vietos į kitą, kuriose vis tekdavo išgirsti panašų pasiūlymą luktelėti arba laisva vieta atsirasdavo labai netikėtai.

 

Taip žmonės užplūdo tik pačias populiariausias maitinimo įstaigas, galinčias pasiūlyti žemas ar vidutines kainas. Brangesni restoranai, šiuo atveju, galėjo nesudėtingai patenkinti sušalusių ir išalkusių vilniečių ar miesto svečių poreikius. Tačiau užsukti į juos, kaip ir visuomet, dažniausiai baimintasi dėl baltomis staltiesėmis nuklotų stalų bei galimai labai aukštų kainų. Dėl šios priežasties stovėjimas eilėse pigesnėse vietose tapdavo patrauklesnis.

 

Drąsesni ar tiesiog žinantys auksinę taisyklę, kad ir prabangiame restorane galima pavalgyti už labai priimtiną kainą, netikėtos painiavos pirmąjį naujųjų metų vakarą išvengė. Ne gana to, tokią išeitį pasirinkę žmonės galėjo pasimėgauti ne masiškai, bet specialiai kiekvienam jų šviežiai pagamintu maistu ir maloniu aptarnavimu.

 

Neatskleidžiant konkrečių restoranų pavadinimų, galima tiesiog permesti akimis galimybes, kiek galėtų kainuoti pigesnis pasisėdėjimas prabangioje vietoje pačiame Vilniaus centre. Vieno užsienio garsenybių pamėgto viešbučio restorane, pavyzdžiui, apkeptos bulvės su grietinėle kainuoja 7 litus, o  troškintos daržovės – 10 litų. Kitoje aukštos klasės viešojo maitinimo įstaigoje vos už 8 litus galima pasigardžiuoti tiesiai iš Italijos atkeliavusiais sūriais, kumpiais ar saliamiu. O viename prabangiausių Pilies gatvės restoranų jaukus pasisėdėjimas su porcija ledų bei puodeliu arbatos kainuos 11 litų. Sostinėje taip pat yra vieta, kurioje nė su žiburiu nebūtų galima rasti patiekalo, pigesnio nei 25 litai, tačiau, stebėtinai, stiklas romo ar viskio tekainuos penkis.

 

Žinoma, tai tik pavyzdžiai didelių kainų bijantiems žmonėms. Kiekviename iš šių restoranų nesunkiai galima rasti ir patiekalą už 50, 70 ar daugiau litų. Tiesiog svarbu žinoti, kad pasirinkimas egzistuoja ir iš anksto nepagrįstai bijoti milžiniškų sąskaitų – tikrai neverta.